- visgalybė
- visgalýbė sf. (1), visgalỹbė (2) KI47, K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q22, B69, R, R16, MŽ, MŽ21, N žr. visagalybė: Štai Dievo visgalybės stebuklas Ns1860,2. Visgalybėje savo nužengė aukščiausis Dievas ant altoriaus TS1904,2. Ar tai nėra žiūrint lyg kokios atviros pilnos paslėptinių prirašytos knygos visgalybės LC1887,23. Ak duok man, mielasis Tėve, kad aš tavo visgalybę išpažinčiau prš. Mes iš Dievo visgalybės ir dyvų Dievą… turim pažinti mokytis brš.
Dictionary of the Lithuanian Language.